"MŪSŲ ŠVENTIEJI GRIKIAI" Tai kaip mes maitinamės šiandien?

Tai visgi, ar jūs jau atradote savo receptą, kaip sveikai maitintis? Kiek laiko taip maitinatės? Kaip jaučiatės? Moksliniais straipsniais nesidalinsime, nes jų pilna ir į visas puses, bet šiek tiek užsiminsime jau daugiau nei 10 metų kaupta, savo kailiu patirta patirtimi. Šiek tiek pasidalinsime rinktos informacijos ir stebėjimų bagažu. Gal kažkam surezonuos. Ši temelė tokia, kad ojojoj. Žiūrint plačiau, patyrinėjus daugiau pusių, net sunku suvokti, kaip mes žmonės susikūrėme tokią raizgalynę.

Jei dar tik pradedate domėtis šia tema, ją tyrinėti, tai iš karto išduodame savo atrastą, pagrindinę paslaptį, vieno recepto visiems, kas yra gerai, kas blogai, kas yra sveika, kas ne, tikrai nėra. Ir dėl to, begalo gaila, bet ir džiugu, nes taip, mes, norime ar nenorime, privalome grįžti prie mokėjimo jausti save autentišką.

Ką mes supratome čia, kad vienas svarbiausių momentų yra savęs stebėjimas, jautimas ir neprisirišimas prie jokių konceptų. Jei prisirišame prie kokios nors idėjos ar net mokslinių straipsnių, kad taip yra gerai, o taip ne ir mums asmeniškai pvz. vienoks ar kitoks maitinimosi būdas pradeda labiau kenkti, nei padėti, tuo metu papuolame į savo susikurtų įsitikinimų spąstus ir ilgai negalime iš jų ištrūkti. Labai svarbu turėti atvirą matymą, pajautimą, kad jei man kažkas čia netinka, tikrai yra ir kitas pats sveikiausias ir tinkamiausias maitinimosi būdas man. Ir pirmoje vietoje aš esu verta/vertas jį rasti. Aš esu verta/vertas gerai jaustis savo kūne, džaugtis gyvenimu ir su dėkingumu visiems, kieno dėka galiu tai patirti, pirmoje vietoje renkuosi sveiką save.

10 metų buvome beveik vegetarai. Sakau, beveik, nes patys gyvulinio maisto nesigaminome, jo valgėme nebent kažkur išvykę. Vegetariauti rinkomės pirmiausia iš sveikatinimosi pusės, o tuo pačiu ir iš idėjinės pusės, nesinorėjo priimti tos tiesos, kad turime kažką paaukoti, kad patys galėtume gyventi ir mėgautis gyvenimu.

Pradžioje jautėmės išties vis geriau ir geriau, nes taip pat atsisakėme miltų, pieno produktų ir cukraus. 10 metų rėmėmės esama, išties plačiai pasklidusia ir plačiai propaguojama daugumos, sveikos augalinės mitybos specialistų skleidžiama informacija, moksliniais tyrimais. Tačiau laikui einant pradėjo didėti visgi išties stiprūs šalutinia pojūčiai. Kadangi mano (Eglės) virškinimo sistema nėra pati stipriausia, pasirodo, per šį laiką, labai išsibalansavo mano visa sistema. Beje iš bendrų poliklynikos tyrimų to pamatyti taip pat buvo neįmanoma, nes tyrimai buvo geri.

Šioje srityje, paieškos Lietuvoje galiausiai išseko. Tad nežinau ką būtume darę, jei ne viena atrasta dietologė - natūropatė, šiuo metu gyvenanti Anglijoje, ten baigusi ir mokslus. Ji pati apie 10 metų buvo vegetarė, pati dalinosi tomis tiesomis, kurių buvo mokinama, kol vieną dieną, tiek labai smukmeniški, individualizuoti tyrimai, tiek pati būsena, parodė, kad gyvenimas visgi nėra kaip iš vadovėlio.

Tai gi, su ja pasitvirtinome, kad laikui einant pas mane susiformavo pralaidus žarnynas. Man ir taip visuomet labai sunkiai virškino riebalus, su laiku dar labiau pradėjo trūkti virškinimo fermentų ir kuo toliau tuo mažiau ką galėjau valgyti be sunkių simptomų. Beje skrandžio tyrimai pas profesorę taip pat nieko neparodė. Rekomenduojamus, taip visų išmylėtus grikius valgėme tiek kepintus, tiek žalius išmirkytus ir visaip kaip ir daug. Ir galiausiai pasirodo, net ir jie man, šiuo atveju, buvo žalingi arba tiesiog nenaudingi.

Visa ko pasekoje mano organizmas galėjo labai sunkiai kažką naudingo pasisavinti, išsibalansavo hormonai, nuolatos tvyrojo nervinė įtampa, nuovargis, smegenų rūkas, negalėjimas koncentruotis ir susikaupti. Ir beje smegenų rūkas atsirado pas mus abu su Titu.

Tai gi, atomazga, jau metai, kaip mes vėl laisvėje nuo savų įsitikinimų. Dabar maitinamės baltymine, riebaline su labai mažai angliavandenių turinčia mityba. Arčiausiai, turbūt jau daugeliui girdėta, keto mitybai ir tikrai ne vegetariška. Su parinktais konkrečiais papildais, fermentais būtent mums, vėl save susigrąžinome į normalią būseną, o gal net nesusigrąžinome, o susikūrėme save visai naujai. Visgi niekada neesame buvę tokie kokie esame dabar. Juk yra sakoma, esame tai ką valgome. Ir būtent, tai tikrai tiesa. Svarbiausia žmogaus sąmoningumas, kokie jo prioritetai ar žmogus išties moka pirmoje vietoje mylėti save. Nes tik iš meilės sau gimsta meilė ir dėkingumas kitiems. Jei žmogus jaučiasi gerai, kad ir ką jis valgo, jis skleidžia meilę ir atsiduoda šviesiai gyvenimo kūrybai.

Ir žinote kas smagiausia, turbūt pirma vasara, kada neprisivalgėme ledų ir visai nesinori jokių snikersų, bandelių ar saldumynų. Mums tai atradimų, atradimas. Būtent tai mus labiausiai ir išbalansuodavo. Pasirodo tinkamas kiekis baltymų ir gerųjų riebalų, gali atstoti visus saldumynus. Jei visgi pakankamai nepavalgom, ir jau norisi kažko saldaus, lašinuko gabaliukas, juodas šokoladas ar kokoso kremo šaukštas grietai išsprendžia šį klausimą. Ir taip, čia kalba eina apie kokybišką maistą, kuo natūraliau ir ekologiškiau užaugintą. Jei mėsa, tai galvijų, kurie maitinosi žole, ne pašarais ir neaugo uždarti tarp keturių sienų. Ir taip, kas dar čia labai svarbu, tai dėkingumas ir vidinė ramybė. Mes sąmoningai ir su begaliniu dėkingumu priimame šį faktą, kad sveiki ir laimingi esame kitų gyvų būtybių sąskaita.

Taip, perlipti tikrai buvo ką, susitaikyti su realybe ir savo netobulumu taip pat. Ir labai džiaugiamės, kad ir šioje mityboje tiek kanapių aliejus, tiek baltymai, tiek sėklos ir toliau praturtina mus savo išties naudingomis medžiagomis. Nes jei būtų ir kanapės nebetikusios mums, tai net nežinau kaip toliau reiktų užsiimti šia veikla. Tačiau jos tinka ir labai, tik su tinkamais fermentais dabar dar daugiau pasisąvinimo. Tad begalo džiaugiamės, kad kanapės ir toliau keliauja su mumis mūsų kelionėje. Mūsų smegenims begalo reikia gerųjų riebalų, mūsų organizmui reikia, lengvai virškinamų, kokybiškų baltymų. O kaip mūsų specialistė sako, be ko mes pilnai ir sveikai galėtume išgvyventi, tai be angliavandenių. Va taip va.

Ir tai yra mūsų kelionė, mūsų patirtis, tad skatiname kiekvienam jausti save, tyrinėti ir atsirinkti kas geriausia ir kokybiškiausia būtent jums.

....
Linkėjimai iš Strazdų, Eglė. 🌿