Ar mokame ilsėtis tinkamai?
Šiais metais Titas pradėjo mokytis rimtuose vadomų mokymuose. Pamatėme, norit suvaldyti, tai ką jau sukūrėme ir nesubyrėti, reikia kažko imtis rimčiau ir tobulėti. Ir kas labiausiai nustebino, kad viena iš pirmųjų rimtų paskaitų buvo, būtent, apie mokėjimą tinkamai ilsėtis. Negi to reikia mokintis? O taip! Pasirodo dar ir kaip, ir ypač tiems kas turi savo verslus, veiklas, tiems kurie jaučiasi nuotat už viską atsakingi, kurie nežino kada sau pasakyti stop, kaip sau skirti dėmesio ir meilės, be kitų leidimo. Atpažinote save? Mes tai taip.
Ir žinote kas dar labai nustebino, ko žmonės labiausiai bijo? Būtent atostogų!!! Kodėl? Nes nežino ką su jomis daryti...Joms artėjant, nepastebimai pradeda didėti nerimas, kartais net iki nerimo ar panikos priepuolių. Nes nežino ką reiškia ilsėtis. Ką reiškia tiesiog pabūti su savim...ir nieko neveikti, be jokio kaltės jausmo.
Ir taip, būtų juokinga, jei nebūtų liūdna, bet pirma iš rimtų užduočių buvo, būtent, susiplanuoti visiems metams sau atostogas. Tikslias datas ir vietas. Ir dar ne bet kokias, pvz. vienos iš privalomų, kas tris mėnesius, visiškas atsiskyrimas vienumoje, tik su užrašų knygute, be interneto, telefono, be jokių laiškų atrašinėjimų ar darbinių skambučių, žinučių. Kad ilgesnių atostogų metu žmonės galėtų jaustis saugiai ir po truputį nurimti, jas taippat svarbu detaliai susiplanuoti išanksto. Apie tai, ką tai reiškia, galbūt jau kitą kart.
Ir taip. Mes gyvename arti gamtos, bet tai dar nieko nereiškia. Susikūrus savą veiklą, verslą, turint daug norų, galva ir čia gali greitai susisukti. Ir čia galima greitai pasimesti, jei nėra įgudžio perduoti darbus kitiems, jei tiki, kad visus darbus geriausiai gali padaryti tik pats, jei nėra nusistatytos, balansą visame kame palaikančios dienos rutinos, paskirta tinkamo laiko poilsiui, jei nėra išsigryninti prioritetai, vertybės ir jei yra išsiugdytas įprotis nuolatos save spausti.
Tad, šiais metais, ramybės link, jau padaryta nemažai naujų žingsnių ir vienas iš jų Tito susiorganizuotos sau trys dienas miške, trobelėje, toliau nuo namų, nuo visų pareigų ir rūpesčių. Toliau, kad nematyti visų nebaigtų galų ir nespręsti ką, kaip, kada padaryto ar be plano bėgioti darant tai vieną, tai kitą. Ir žinote ką, pasirodo ir jam tai buvo visai nauja patirtis. Nieko nedaryti, nieko nespręsti, tik būti, stebėti, kvėpuoti, miegoti, lėtai pasidaryti valgyti, skaityti, lėtai išgerti arbatos, lėtai pajudėti po mišką ir iškilusias mintis po truputį nuguldyti savo užrašuose.
Daug dalykų mums gali būti nauja, nepažinta ir tai nei gerai, nei blogai. Visų svarbiausia, kaip mes jaučiamės savo kasdienybėje ir jei jaučiamės negerai ar esame jau pasiryžę ieškoti naujų kelių ir išeičių, kad išeiti iš aukos būsenos. O kaip sako, jei belsim, visuomet bus atidarytia, tik svarbu nepasiduoti ieškant sau tinkamų durų.
Šiai dienai šia tema tiek.
Šilčiausi linkėjimai, Eglė iš Strazdų. 🦋🌿 Herojus Titas Vertelka.
Leave a comment
X