Praėjusią savaitę nėrėme į save su Ryčio Lukoševičiaus pagalba. Buvo taip įdomu patyrinėti, kur kliūvame šioje
akimirkoje ir ko neleidžiame sau, prisirišę prie savo buvusių gyvenimo įvykių ir patirčių. Taip įdomu pamatyti kokie vaikystėje padaryti įspaudai mūsų kūnuose, dar vis iki šiol gyvi ir automatiškai atsikartoja dabartyje, mūsų sąntykiuose, mūsų pasirinkimuose. Ir šį kartą visa tai buvo galima taip ryškiai pamatyti. Kiekvienas toks patyrinėjimas vis atriša ir išlaisvina iš kažkada susikurtų spąstų. Priimant šią savo dalį, nenorit to atsikratyti, pakeisti, o duodant jai erdvės, atsiranda dar daugiau laisvės sau leisti kurti ir garsiau girdėti savo vidinį balsą, be abejonių ir draudimų.
Šią vasarą begalo džiaugėmės ir lektoriaus iš Nyderlandų Yoram Mosenzon atvykimu, kuris vedė nuostabų savaitgalio seminarą apie konfliktus, empatinės, nesmurtinės komunikacijos kalbą, (NVC - nonviolent communication) pagal Maršalo Rozenbergo sukurtą metodą. Atrodo tokios paprastos smulkmenos kaip savų jausmų pažinimas, duodant erdvės juos išjausti, įvardinti sau ir kitiems, šioje akimirkoje nieko neliečiant, nekaltinant, gali duoti tiek daug naudos. Tuo pačiu mokantis prisiimti atsakomybę už save, mokantis atpažinti savo poreikius, mes galime pradėti sąmoningai išgirsti, pamatyti kas gali juos atliepti, o kas ne, taip kurdami harmoningus sąntykius.
Nei mokyklose nei universitetuose mūsų niekas nemokė kaip pažinti save, kaip save suvokti, kaip eiti ir kurti ryšį su kitais, kaip girdėti savo širdį ir maksimaliai realizuoti save. Tad šiai dienai galim būti begalo dėkingi, kad gimėme tokiu laiku, kai turime tiek daug galimybių tyrinėti ir mokintis kurti savo tokį pasaulį kokio labiausiai norisi.
Ir dar viena paslaptis, kurią atradome jau senokai, bet tikrai yra momentų kada užsimirštame, gyvenimas tik žaidimas, tad leidžiam sau į jį žiūrėti su juoku ir ne itin rimtai.
Dalinamės tuo kuo gyvename.
Linkėjimai Eglė iš Strazdų.
Už pagautas akimirkas ačiū @ Agne Gargasaite Photography ir @ Į SAVE komandai.
Leave a comment