ŠIAURĖS PAŠVAISTĖ STRAZDUOSE
🔮☀️Balandžio 23 vakarą, sekmadienį, jau visai vėlokai, grįžinėjome su Titu namo. Jis iš mugių, aš iš studijos. Ir staiga, jau netoli namų, prie mano mylimo ąžuolo, danguje matome tokį lyg ir balzganą rūkelį. 🌳💨🌈 Susigundėme sustoti ir patyrinėti, nes lyg ir pasimatė žalsva spalva. Dar kaip tik dirstelėjau į laikrodį, rodė 22:22. Toks magiškas jausmas užliejo.
Prisiminiau, kad tas balzganai žalsvas rūkelis gali būti pašvaistė, aurora ar dar kaip bepavadinsi ir, kad spalvos matytųsi ryškiai, reikia nufotografuoti.🌈✨📷 Na, tai ir pasinėrėme visom jėgom į šitą spalvų medžioklę, džiaugsmą ir buvimą tiesiog čia ir dabar. Wau kaip buvo nuostabu. Jausmas buvo lyg gavus dovaną ar kokį palaiminimą.
🔭🤓🧐 Vėliau šiek tiek patyrinėjome, tai kas visgi čia darosi, kodėl tokį reiškinį mes matome ir Lietuvoje. Kodėl mes to nematėme anksčiau? Ar čia kažkuo dėtas klimato atšilimas? Ar dar kas? Ir štai ką sužinojome. Sako, kad dabar saulė pereina į savo maksimumo fazę. Pasirodo saulė turi taip pat savo ciklą, kaip ir viskas šioje visatoje, kuris trunka 11 metų. Su mūsų planeta, tai niekaip nesusiję. Šiaurės pašvaistės ir magnetinės audros yra dvi skirtingos to paties reiškinio pusės. Pasak, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, Molėtų astronominės observatorijos paskaitininko, astronomo Sauliaus Lovčiko, kaip dažnai ir kur mes galime pamatyti šį reiškinį priklauso nuo to, kaip aktyviai "taškosi" saulė. Kuo stipriau, tuo toliau jos atgarsiai ir matosi. Tad šiaurėje jos spalvos matosi ryškiai plika akimi, o pas mus tik šiek tiek, žalsvai balzganas rūkelis. Tačiau visa laimė, kad šias ryškias spalvas jau gali užfiksuoti mūsų fotoparatai ir mobilūs telefonai. Ankščiau to nematėme, nes neturėjome tokių galimybių. Paskutinį kartą, pasirodo, šis reiškinys Lietuvoje buvo stebimas 2015 metais. O dabar per 2024 ir 2025 metus saulė pasieks maksimumą, tai prognozuojama, kad šį grožį galėsime matyti dar stipriau ir dažniau.
😊🙏🙌Tai va, tokie dyvai vyksta ant mūsų svieto. Jau toks geras jausmas buvo pabūti šioje magijoje. Čia juk dar vienas įrodymas, kad tai ko nematome ar nepastebime plika akimi ar to ko nežinome, tai dar nereiškia, kad neegzistuoja. O juk tiek mažai mes ištiesų žinome, o dar mažiau juk jaučiame.
🧐 Ir kaip manote kokį procentą žmogaus protas jau yra ištyrinėjęs? Koks procentas išvis žmogaus protui įmanomas suprasti?… Ir ar viską įmanoma suprasti vient tik protu?...
Vieni pakeliam akis į dangų, kiti ne…tiesiog paskęstame savo galvose. Vieni žiūrime ir matome balzganus debesėlius, kiti žiūrime ir net jų nematome. Vieni jau turime žinių kaip juos dar galima pamatyti, viskuo domimės, kiti ne. O dar kiti jaučiame kas yra dalykų kurių protui suprasti išvis sunku, o gal net ir neįmanoma. Koks būtų jausmas šias spalvas patirti aplink save tiesiog jaučiant? Nematyti, bet jauti?…Koks būtų jausmas šių supančių spalvų jausmu užsipildyti? Ką tai galėtų duoti, mums kuriant savo gyvenimo kokybę?…Klausimai retoriniai, bet išties verti patyrinėjimo.
✨Jei magija, tai magija. Mūsų gyvenime juk tiek daug grožio ir gausos. Svarbiausia sau užduoti klausimą kam mes teikiame pirmenybę ar jį pastebėti ar visgi ignoruoti?...Kokią realybę savo gyvenime kuriame ar iš gausos energijos, jog aplink mus tiek daug visko ar visgi iš trūkumo?...
Dalinamės savo autentišku gyvenimu ir tuo ką atrandame čia ir dabar išties vertingo.
Linkėjimai nuo Eglė iš Strazdų. 🔮🌈✨☀️⚡️
Leave a comment
X