Ar jau esate girdėję, kad tiek per sąntykį su mama, tiek per tėtį, į gyvenimą mes atsinešame visą krepšį mums padedančių arba stabdančių ir blokuojančių mūsų gyvenimo kūrybą įrankių.
Susiformavęs kokybiškas, grįstas meile santykis su tėčiu, mums duoda visus įrankius tikėti savimi, be noro, kad kas įvertintų ar pritartų iš išorės. Mes galime veikti iš pašaukimo, tyrinėti gyvenimą drąsiai ir ryžtingai. Galime bandyti, klysti, vėl bandyti, su smalsumu ieškoti vis kažko naujo, kas įkvepia ir jausti turintys galią, ir teisę būti. Į tai įeina ir mums visiems svarbi pinigų energijos tema. Jai jaučiame, kad galime nusistatyti tikslus ir mokame jų siekti, mokame prisiimti atsakomybę, kai galime patys spręsti kas mums reikalinga kas ne, ką norime daryti ko ne, kokia kryptimi
norime judėti šią akimirką, kokia ne, tuomet ir pinigų energijai nėra jokių blokų ar užtvankų.
Jei visgi ryšys susiformavo ne taip harmoningai ir mes patikėjome, kad mūsų bendravime buvo kažkas ne taip, kažkas netinkamo, tuomet ir tolesnis gyvenimas einasi ne taip sklandžiai kaip norėtume. Norime spausti gazą su visu pajėgumu, bet vis atsiranda koks pagalys ratuose ir tai galiausiai arba visai sulaužo ratą, arba tiesiog mus stabdo sustoti akimirkai pasižiūrėti, ar nereikia kažko pakoreaguoti prieš norimą gyvenimo kelionę.
Nežinant šių dėsnių tiek daug sumaišties, kaltinimų ir proto raizgalynių, tiek daug bereikalingo pykčio ir energijos švaistymo vis bandant važiuoti. O visgi! Ką tas sąntykis man atnešė gero? Koks, kokia aš esu šiandien? Ar būčiau buvęs, buvusi tokia šiandien, jei neturėčiau tokio tėčio kokį turiu ar turėjau?
Tyrinėjau Dr. John F. Demartini metodą ir jis tikrai įtikino. Šiame pasaulyje vienareikšmiškai viskas turi du galus ir visata mus nuolatos veda į balansą, pusiausvyrą. Jei mums atrodo, kad buvo kažkas labai blogai, gerai patyrinėjus, būtinai rasime ir kas buvo labai gerai.
Tad dėkingumas ir suradimas kas man iš šio sąntykio su tėčiu buvo gero, gali būti puikus išsilaisvinimo iš ilgų metų kalėjimo įrankis. Dėkingumo galia, visam kas gyvenime yra nutikę, yra neaprėpiamo galingumo įrankis atveriantis širdį ir mus įgalinantis pilnavertei kūrybai.
Šio teksto žinutė yra ta, kad nesvarbu koks tėtis buvo ar yra, kaip elgėsi ar elgiasi, ką darė ar daro, jei jaučiame, kad gyvenime kažkas vyksta ne taip kaip norėtųsi, turim atsigręžti į save ir paanalizuoti kokie tikrieji jausmai jam yra šiai dienai. Koks šiai dienai yra mano sąntykis su tėčiu, net jei jo šiame pasaulyje jau ir nebėra.
Jei norim harmonijos, prieš tai išvardintose sferose, mes privalome atkurti savo vidinį sąntykį su juo. Jei norim išmokti jausti vidinę gausos būseną turim eiti ir pasitikrinti ar nėra kokių nuoskaudų tėčiui.
Tėčiai, jūs visi esate verti begalinio dėkingumo ir meilės.
Eglė iš Strazdų 🌿
Leave a comment